- prikakinti
- 3 prikãkinti tr., intr. duoti užtektinai, patenkinti: Tau nemožna prikakinti Ldk. Kur to sviesto prikãkysi, kad daug valgai! Grž. Na, jeigu tau negana, tai aš tave prikãkysiu (duosiu tiek darbo, kad tu tik valiosi)! Plv. Valgykit, vaikai, ir barščių, kurgi vienos mėsos prikãkysi Vb. Neprikãkinsi anų, neverk! Ms. Negal prikãkinti duoti vaikuo saldainių Šts. Ar aš jum kada prikãkinsiu, ar ne?! Žg. Tas šuva tikrai besotis: nė jį prikakinęs, nė ko Žg. \ kakinti; atkakinti; pakakinti; prikakinti; užkakinti
Dictionary of the Lithuanian Language.